jeib

1 jéib conj., jeĩb RŽ 1. BzBkXIII124, LB247, NdŽ žr. 1 jei 1: Jéib aš būčiau žinojus, būčiau niekaip nėjus Grl. Rodosi, jeib gali būti gražiau, tai tik pačiame danguje! Skr. Jéib būtau žinojęs, kad tu ateisi, būtau neišėjęs Stk. Jéib tu neini, ir tiek, bene būtų vilkte nuvilkę Grl. Jeib tu ne naras (kvailys) buvęs, nebūtumbei manęs klausęs B. Esam prigėrę ir privalgę, jeib tik gegutės pieno dar trūktų Skr. Jeĩb aš jauna įpulsiu, į dugnužį nugrimsiu LB48. Ak, jeib tu ant mano prisakymų dabotumbeis, tada tavo pakajus būtų kaip vandens srovė CII29. 2. Šts nors, kad ir (nuolaidos šalutiniams sakiniams prijungti): Jeib ir aš jauna čia nevaikščiosiu, vaikščios mano broleliai KlvD12. Jeib ir gražus bernelis, jeib ir ramus namelis, leisk mane, bernužėli, mamužės aplankyti KlvD202. Jeib mažas žirgelis, tymas balnelis StnD11. Jeib neateisi, vis tiek pranešk Lnkv. Ingi kokius jeib sunkiausius griekus impuoli WP80. Jeib kaipogi rūpintųsi apei vaikus savo WP58. 3. Vln61, PK128, MT48, MŽ¹151, N kad, idant (tikslo šalutiniams sakiniams prijungti): Saugokis, jeĩb ne ką pameluotumbei KII38. Dabok, jeib tą vis išprovytumbei B. Tai mums apsakyta, jeĩb žinotumbim K. Eik, jeĩb nepasivėlintum Š. Visi greitai iš stubos iššoko, jeib nuo vežimėlio vislab, ką jis parvežė, nuimtų BsPI86. Ėmė avilius kilot, jeib sunkiausį tropytų BsPI44. Ji tuojau pasivadino keturis vyrus užrištoms akimis, jeĩb jie jai tą raštą paskaitytų Sch143. Jis ėmė žolių, jeib (kad) pasigautų (pasitaisytų) J.Jabl. Bėgu bėgu į giružę, jeib mokinčiaus čia dainų rš. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos pri jų įsigauti, jeib savo kiaušius čia padėtų S.Dauk. Kas tau daryti puolas, jeib save ir savūsius vėl pašelptumei S.Dauk. Trūbijo, jeib dragūnai keltų LC1883,3. Jeib nepasivėlytų, ėjo jis šiandien trumpiausiu keliu LC1883,7. Šitai daro ..., jeib jiemus ir ištikimuosius jų piemenis ... išpeiktų DP514. Jeib jisai badu nenumirtų BPII26. Ir atnešė vaikelius ..., jeib jų dasilytėtų Vln62. Jeib nesakytų, uždraudė Mž279.